Vaikams apie smurtą

Kas yra smurtas? 

Kai tai daroma tyčia: specialiai stengiamasi sukelti skausmą ar nemalonius jausmus. 

Kai tai sukelia pasekmių: sukeliamas skausmas, pavojus sveikatai ar gyvybei, sukeliami įvairūs nemalonūs jausmai, pvz., baimė, kaltė, nesaugumas.

Tai daroma įvairiais būdais: mušant, spardant, grasinant, žeminant, įžeidinėjant, nesirūpinant.

Smurto formos:

- Fizinis smurtas - kai žmogus tyčia sukelia skausmą kitam žmogui ar jį sužeidžia.

- Psichologinis (emocinis) smurtas - tyčia daromi veiksmai ar sakomi žodžiai, norint įžeisti, įskaudinti, pažeminti ar sukelti kitus blogus jausmus.

- Seksualinis smurtas - vaiko vertimas tenkinti kito žmogaus seksualinius poreikius.

Nepriežiūra - kai suaugusieji nesirūpina vaiku. Vaikams reikia, kad juos prižiūrėtų, kad jie turėtų, ką valgyti, drabužių ir reikalingų daiktų, kad būtų lova miegojimui, kad ateitų gydytojas, kai vaikas serga, kad jis būtų apsaugotas nuo pavojų. Jei tėvai tuo nesirūpina, tai ir yra nepriežiūra. 

- Smurtas elektroninėje erdvėje - tai įvairus žeminantis ir skaudinantis elgesys, vykstantis internete, pvz. kompiuteriniuose žaidimuose, žaidimų platformose, socialiniuose tinkluose.

Ką svarbu žinoti?

• smurtas nėra normalu ir tai nėra Tavo kaltė;

• normalu jausti baimę;

• niekas nenusipelnė patirti smurto savo šeimoje, mokykloje ar tarp draugų.

Kaip jaučiasi kiti vaikai, kurie patiria smurtą? 

• Bejėgiai, nes negali smurto sustabdyti.

• Vieniši, nes jiems atrodo, kad tą išgyvena tik jie vieni.

• Sutrikę, nes nesupranta, kodėl tai vyksta.

• Pikti, nes smurto neturėtų būti.

• Kalti, nes dėl smurto kaltina save.

• Išsigandę, nes bijo prarasti tėvus, patys nukentėti arba, kad sužinos draugai.

• Nusiminę, nes praranda galimybę tiesiog būti vaikais.

Kitų žmonių blogas elgesys skaudina ir žeidžia. Susidūręs su smurtu gali jaustis nusiminęs, piktas ar bejėgis. Svarbu, kad žinotumei – tai nėra tavo kaltė. Niekas neturi teisės tavęs skriausti, tyčiotis iš tavęs ar kito žmogaus ar kitaip blogai elgtis. Tad nekentėk ir būtinai kreiptis pagalbos!

Keletas žingsnių, kurių jau dabar gali imtis, kad jaustumeisi saugiau:

1. Atmintinai išmok galinčių padėti tarnybų telefono numerius

2. Užsirašyk ar atmintinai išmok galinčių padėti suaugusių asmenų, kuriais tvirtai pasitiki, telefono numerius

3. Pasikalbėk su suaugusiu žmogumi, kuriuo pasitiki, ką turėtum daryti, jei jausiesi nesaugus. Galite sugalvoti „raktinį žodį, slaptažodį“, kurį ištarus būtų aišku, kad Tau reikia pagalbos

4. Jei kyla klausimų, ar tiesiog reikia padrąsinimo pačiam į ką nors kreiptis, gali skambinti į vaikų ar jaunimo liniją nemokamais pagalbos telefono numeriais ar parašyti jiems laišką

© VŠĮ "Pagalbos paaugliams iniciatyva" Globos centro parengta informacija