Kas yra disleksija?

Disleksija – tai labai specifinis „skaitymo sutrikimas“. Nors pastaruoju metu vis dažniau disleksijos apibrėžimas išplečiamas ir disleksijai priskiriami ne tik skaitymo, bet ir rašymo ar tarimo sutrikimai.

Pastaruoju metu įrodyta, kad šiems žmonėms gali būti trumpalaikių atminties sutrikimų. Šią ligą galima priskirti genetinių ir neurologinių ligų grupei. Tiesa, net jei kalbėtume tik apie skaitymą, šis sutrikimas gali pasireikšti labai skirtingai. Pavyzdžiui, kai kurie žmonės nesugeba skaityti tik rašytinių raidžių, kiti – spausdintinių ir pan. Tiesa, nebūtinai. Didžiai daliai sergančiųjų disleksija pasireiškia kur kas švelnesne forma, t.y. žmonės arba lėčiau mokosi skaityti, arba lėčiau skaito, arba nuolat pasireiškia skaitymo klaidos (pavyzdžiui, vietomis sukeičia raides, iškreipia garsą, praleidžia tam tikrus garsus), arba neteisingai supranta perskaityto žodžio reikšmę.

Disleksija gali būti tiek įgimta, tiek įgyta. O šiuo sutrikimu sergantys žmonės gali būti tiek aukšto, tiek nepakankamo intelekto. Taigi, jei jūsų vaikas sunkiau skaito, neklijuokite jam protiškai atsilikusiojo etiketės.

Disleksija serga apie 5–8 procentai mokyklinio amžiaus vaikų. Berniukai – 3–4 kartus dažniau nei mergaitės. Yra šeiminis polinkis į šį sutrikimą. Tai reiškia, kad šeimoje paprastai būna keli asmenys, kuriems pasireiškia šis sutrikimas.

Priežastys

Tikslios ir neginčytinos disleksijos priežastys vis dar nėra nustatytos. Tačiau tyrimai parodė, kad disleksija sergančių ir sveikų asmenų smegenys vystosi ir funkcionuoja skirtingai. Maža to, disleksija sergantys žmonės dažnai „diskriminuoja“ žodžių garsus, dėl to jiems sunku skaityti. Disleksija dažniausiai įgimtas sutrikimas. Kaip spėjama, priežasčių, galinčių sukelti šį sutrikimą, daug, visos jos susijusios su smegenų vystymusi skirtingais amžiaus tarpsniais, pvz., nėštumo, gimdymo metu ar jau gimus. Įtakos gali turėti ir sunkios infekcinės ligos, pavyzdžiui, encefalitas. Naujausių tyrimų duomenimis, disleksija dažniau diagnozuojama tiems, kurių šeimoje yra kairiarankių. Disleksija sergančių žmonių smegenyse paprastai aktyvuojamas kitas smegenų pusrutulis, t.y. jei sveikam žmogui atliekant tam tikrą darbą aktyvuojamas dešinysis smegenų pusrutulis, tai disleksikui atliekant tą patį darbą – kairysis.

O gal tai?..

Iškelta teorija, kad pagrindinė skaitymo (o kartu ir disgrafijos – rašymo sutrikimų) sutrikimų priežastis – nesuderintas dviejų galvos smegenų pusrutulių darbas. Sakoma, kad ryšys tarp pusrutulių formuojasi jau kūdikystėje, o ypač svarbus yra ropojimo periodas. Manoma, kad ropojant koordinuojama ne tik darni galūnių veikla, bet ir smegenų pusrutulių veikla, todėl pageidaujama, kad vaikas ropotų pakankamą laiką. Jeigu vaikas ne ropojo, o tiesiog atsistojo ir pradėjo eiti – ryšys susiformuoti nespėja, todėl ima vyrauti pernelyg ryški sąmoninga judesių kontrolė. Itin sunkiais atvejais vaikas ima panėšėti į šimtakojį, kuris ilgai mąsto, kokia koja pradėti eiti. Kita vertus, net jei jūsų vaikas pradėjo eiti neropojęs, tai dar nereiškia, kad jam kils rūpesčių skaitant ar rašant.

Kada įtarti disleksiją

5–7 metų amžiaus vaikams:

• Ankstyvas kalbos sutrikimas, neteisingas žodžių tarimas.

• Sunku atskirti tokius garsus, kaip b-p, k-g, t-d, f-v ir pan.

• Sunkiai mokosi eilėraščių.

• Vaikui sunku susikaupti.

• Vaikui sunku paeiliui prisiminti savaitės dienas.

• Sunku prisiminti asmeninius duomenis: gimimo datą, adresą, telefono numerį.

• Sunku prisiminti dienos įvykius atitinkama tvarka.

• Sunku prisiminti ir sekti instrukcijas.

• Sunku teisingai apsirengti, užsisagstyti sagas ir pan.

• Vaikas neskiria kairės pusės nuo dešinės.

• Sunku laikyti ar valdyti pieštuką, žirkles, spalvindamas jis visą laiką peržengia nubrėžtas linijas.

• Kartais būna sunku sugauti ir mesti kamuolį, vaikas sutrinka galvodamas, kokią ranką panaudoti, nemoka sinchronizuoti kūno judesių.

Vyresniame amžiuje skaitant sunku pereiti nuo vienos eilutės pabaigos į kitos eilutės pradžią. Sunku išlaikyti dėmesį reikiamoje eilutės vietoje. Skaitant sakinį parenkama neteisinga intonacija ir t.t.

Kaip galite padėti

• Išklausykite vaiko, kalbėkite su vaiku aiškiai, išsamiai atsakykite į jo klausimus, pataisykite švelniai, bet neįkyriai.

• Jei yra kalbos sutrikimų, kreipkitės į logopedą.

• Jei lėtai progresuoja kalbos, skaitymo įgūdžiai, patikrinkite vaiko klausą bei regėjimą.

• Skaitykite vaikui ir būkite kantrūs. Gali pradėti daug laiko, kol vaikas sugebės perpasakoti istoriją.

• Kartu dainuokite daineles, skaitykite eilėraštukus.

Ar šis sutrikimas gydomas?

Disleksiją galima koreguoti, nors šis sutrikimas daugiau ar mažiau matomas paprastai lieka visą gyvenimą. Dažniausiai šią problemą sprendžia logopedai. Beje, problema sprendžiama bet kuriame amžiuje. Skaityti, tarti žodžius ir pan. mokoma naudojant specialias metodikas. Tiesa, reikia pabrėžti, kad dirbti teks daug ir tikrai ne vieną mėnesį. Asmenims, kuriems pasireiškia šis sutrikimas, paprastai patariama rinktis tas veiklos sritis, kurioms nereikia ypatingų kalbos žinių, pvz., menas, matematika, rinkodara, fizika, sportas ir t.t.

Disleksija ir vairavimas

Kalbėsime ne apie tai, ar nuo disleksijos kenčiantys žmonės gali greitai išanalizuoti žemėlapį ir atvykti į jiems reikiamą vietą. Norvegų mokslininkų tyrimų duomenimis, disleksija kelia pavojų vairuotojams. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad šių asmenų reakcija į kelio ženklus yra 20–30 procentų lėtesnė kitų žmonių (taip pat į kelio ženklus reaguoja vidutiniškai apgirtę vairuotojai). Tiesa, disleksijos įtaka vairavimo saugumui nėra įrodyta, o šios nuomonės oponentai pateikia faktą, kad tris kartus pasaulio čempionu tapęs Formulės-1 lenktynininkas Džekis Stiuartas taip pat kenčia nuo disleksijos.

Tai išties įdomu

Tulip Financial Group atliktų tyrimų duomenimis, savarankiškai milijonieriais tapę asmenys dažniau nei bendroji populiacija serga disleksija. Pasirodo, didžioji dauguma tyrime dalyvavusių milijonierių (iš viso ištirta apie 500 žmonių) mokydamiesi turėjo sunkumų. Atlikus specialius tyrimus bei testus, net 40 procentų milijonierių buvo diagnozuota disleksija.

Ko tikėtis iš vaiko?

Manote, kad disleksija – nuosprendis ir iš tokio žmogaus neverta daug tikėtis? Klystate! Disleksija buvo diagnozuota žymiam aktoriui Tom Cruise, dainininkei Cher, genialiam filmukų kūrėjui Walt Dysney, dailininkui Pablo Picasso, visų mėgstamam pasakų kūrėjui Hans Christian Anderson, nepralenkiamam Leonardo da Vinci, Serui Winston Churchill, telefono išradėjui Alexander Graham Bell, aktorei Whoopi Goldberg, politikams George Washington ir John F. Kennedy. 

Informacijos šaltinis: https://www.sveikaszmogus.lt/Gydymas-1346