Visos savanorystės metu įvyko tikrai daug prasmingų veiklų, tačiau labiausiai man įsiminė įtėvių šeimų savaitgalis, vykęs rugsėjo 19–21 dienomis. Esu savanoriavusi daugelyje renginių su vaikais, tad drąsiai galiu teigti, jog šis buvo ypatingas, kadangi jis leido ne tik mokytis ir augti kaip asmenybei, bet ir nuoširdžiai bendrauti bei prasmingai leisti laiką. Kol vyresnieji dalyviai mokėsi, mažieji gamino rankdarbius ir žaidė su mumis, savanoriais. Labiausiai įsiminė tai, kad pavyko užmegzti tikrą, nuoširdų ryšį. Nors kaip savanoriai buvome vyresni už vaikus, kalbėjomės apie svarbias temas: vertybes, svajones ir kasdienius iššūkius. Buvo labai smagu matyti, kad vaikai mumis pasitikėjo, atsivėrė ir jautėsi saugiai šalia mūsų. Ši patirtis dar kartą priminė, kodėl savanorystė man yra tokia svarbi: ji ne tik padeda kitiems, bet ir leidžia pačiam augti. Dažnai sakau, kad labai norėčiau palikti pasaulį geresne vieta, nei jį radau. Esu itin dėkinga, jog šį tikslą įgyvendinti man padeda Europos solidarumo korpuso finansuojamas projektas „Jaunimas jaunimui“ ir VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyva”. Savanorė Saulė