"Aš ne psichas, kad lankyčiausi pas psichologą“ - tokią skambią frazę neretai išgirstame iš globojamų paauglių, pasiūlius jiems apsilankyti pas VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyva“ Globos centro psichologą. Net ir suaugusiems kalbėti apie savo psichikos sveikatą dažnai būna sudėtinga. Tad kas ta psichikos sveikata, kodėl svarbu ja rūpintis, kaip tai daryti ir kokie požymiai išduoda, kad reikėtų susirūpinti psichine sveikata?

 

Psichikos sveikatos svarba

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) sveikatą apibūdina kaip geros fizinės, psichinės ir socialinės savijautos būseną, o ne tik ligų ar fizinių trūkumų nebuvimą. Deja, dažniausiai kalbėdami apie sveikatą, minime mūsų fizinę sveikatą, bet pamirštame psichologinę, socialinę ir emocinę mūsų savijautą, tai yra, psichinę sveikatą. Psichikos sveikata daro įtaką mūsų mąstymui, savijautai ir elgesiui kasdieniame gyvenime, ji lemia mūsų gebėjimą valdyti emocijas, susidoroti su stresu, įtakoja sprendimų priėmimą ir kitas svarbias gyvenimo sritis.

Deja terminas „psichikos sveikata“ visuomenėje dažnai tapatinamas su psichikos liga ar protine negalia. Pasaulio sveikatos organizacija, priešingai, psichikos sveikatą apibūdina kaip geros savijautos būseną, kuri leidžia individui realizuoti savo gebėjimus, įveikti įprastus gyvenimo sunkumus, produktyviai dirbti bei prisidėti prie visuomenės vystymosi. Taigi, kada vertėtų susirūpinti psichine sveikata, kokie požymiai gali byloti apie trinkančią psichinę sveikatą:

– Fiziniai simptomai: kraujospūdžio svyravimai, virškinimo sutrikimai, apetito pokyčiai, svorio kitimas ir t.t.

– Emociniai simptomai: įtampa, vidinis diskomfortas, bloga nuotaika ir t.t.

– Pažinimo pokyčiai: dėmesio sutrikimai, pasikeitęs požiūris į aplinką ir save, prarandamos turėtos žinios ir t.t.

– Suvokimo pokyčiai: garsai ir kvapai, kurių nėra, realybėje neegzistuojantys išgyvenimai ir t.t.

– Mąstymo pokyčiai: neįprastos ar klaidingos idėjos ir įsitikinimai, pašalinių jėgų poveikis, įsitikinimas, kad žmogus persekiojamas, nuodijamas, stebimas arba jis tapo neįprastai galingu, didingu ir t.t.

– Elgesio pokyčiai: agresyvus ar keistas elgesys, nesuprantamas elgesys, neįprastos pozos, grimasos, gestai ir t.t.

Manoma, kad Lietuvoje kas ketvirtas žmogus kuriuo nors savo gyvenimo laikotarpiu gali turėti psichikos sveikatos problemų. 2019 m. duomenimis vaikų, turinčių psichikos ir elgesio sutrikimų, skaičius Lietuvoje siekė beveik 35 000.

Kodėl svarbu rūpintis savo psichikos sveikata?

1. Mūsų psichikos sveikata gali paveikti mūsų fizinę būklę. Žmonių, turinčių psichikos sveikatos problemų, imunitetas paprastai būna silpnesnis, todėl jie gali lengvai susirgti.

2. Mūsų psichikos sveikata turi įtakos mūsų finansiniam stabilumui. Remiantis Amerikos psichiatrijos žurnalo (angl. „American Journal of Psychiatry“) atliktu tyrimu, žmonės, kenčiantys nuo psichinės sveikatos problemų, uždirbo 40% mažiau nei geros psichinės būklės žmonės.

3. Mūsų psichikos sveikata gali paveikti mūsų šeimą. Psichikos sveikatos problemų turinčių žmonių vaikai patiria didesnę prievartos, nepriežiūros riziką, taip pat įvairias emocines ir elgesio problemas.

4. Negydoma psichikos liga ar sutrikimas gali sukelti pavojų pačiam žmogui ar aplinkiniams. Psichikos sveikatos problemų turinys asmenys dažnai tampa smurtautojais arba smurto aukomis. Be to, jie dažnai yra linkę į priklausomybes (nuo alkoholio, narkotikų ir pan.), kas dar labiau gilina psichikos sveikatos problemas.

5. Gera psichikos sveikata gali suteikti mums ilgesnį ir laimingesnį gyvenimą. 2012 m. Jungtinės Karalystės medicinos žurnale (angl. „British Medical Journal“) publikuotame tyrime nustatyta, kad net lengvų psichikos sveikatos problemų turinčių žmonių gyvenimo trukmė yra trumpesnė nei žmonių, kurių psichinė sveikata yra gera.

Kada reikėtų susirūpinti vaiko psichikos sveikata?

Dauguma globėjų ir įtėvių skuba pasirūpinti vaikų fizine sveikata, jei pakyla temperatūra, atsiranda bėrimas, skausmas ar kiti fizinės sveikatos sutrikimai. Tačiau, kai kyla problemos mokykloje, santykiuose su draugais, jei vaikas pasidaro nesukalbamas, agresyvus, patiria pykčio protrūkius ar kitus elgesio ar emocijų sutrikimus, dalis globėjų ir įtėvių mano, kad tai raidos dalis, vaiko charakteris, kad „išaugs“. Kiti norėtų ieškoti pagalbos, tačiau nelabai žino, kur kreiptis arba bijo, jaučia gėdą, kaltę dėl kilusių sunkumų, tikisi, kad pavyks „susitvarkyti patiems“.

Taigi, kokie ženklai rodo, kad Jūsų vaiko sunkumams gali reikėti ypatingo dėmesio:

– Jūsų vaikas patiria vis daugiau sunkumų mokykloje;

– Jūsų vaikas muša kitus vaikus arba tyčiojasi iš jų;

– Jūsų vaikas save žaloja;

– Jūsų vaikas vengia draugų ir šeimos;

– Jūsų vaiko nuotaika dažnai keičiasi;

– Jūsų vaikas dažnai patiria stiprias emocijas, tokias kaip pykčio priepuoliai ar nevaldoma baimė;

– Jūsų vaikui trūksta energijos ar motyvacijos;

– Jūsų vaikas patiria sunkumų sukaupdamas dėmesį;

– Jūsų vaikas sunkiai užmiega, dažnai nubunda ar sapnuoja daug košmarų;

– Jūsų vaikas dažnai skundžiasi fiziniais simptomais;

– Jūsų vaikas apleido savo išvaizdą, nesirūpina savimi;

– Jūsų vaikas apimtas idėjų, kaip pagerinti išvaizdą, figūrą ar svorį;

– Jūsų vaikas valgo reikšmingai daugiau arba mažiau, nei įprastai.

Jeigu aukščiau minimas vaiko elgesys nėra susijęs su persikraustymu, skyrybomis, mokyklos pakeitimu ar kitu stresą keliančiu įvykiu, tuomet reiktų kreiptis į Globos centro specialistus ir pasikonsultuoti dėl nerimą keliančio vaiko elgesio.

Psichikos sveikatos stiprinimas

Kaip galite padėti sau ir savo vaikams stiprinti psichikos sveikatą:

Įkvėpkite! Šviežias oras būtinas kiekvienai kūno ląstelei. Jis padeda sustiprinti atsparumą ligoms, mažina nuovargį ir palengvina viso organizmo darbą. 

Judėkite! Sportas išjudina ir kūną, ir nuotaiką. Net ir lengvas pasivaikščiojimas mažina streso hormonų kiekį, padeda užmiršti blogas mintis, gerina miegą.

Veikite! Prisiminkime savo pomėgius ir skirkime jiems laiko. Tai puikus būdas atsikvėpti nuo darbų, atrasti naujų kūrybinių galių ir bendraminčių.

Kalbėkitės! Problemos atrodo ne tokios didelės, kai pasikalbame su kitu. Kalbantis daug lengviau rasti išeitį iš bet kokios situacijos.

Maitinkitės sveikiau! Pilnavertis maistas gali padėti jaustis geriau. Be to, suteikia fizinės ir psichinės energijos, didina darbingumą ir padeda išvengti viršsvorio.

Išlikite blaivūs! Gera savijauta ir sveikata – ne pakeliui su alkoholiu. Alkoholis neigiamai veikia ne tik kepenis – jis žaloja kiekvieną žmogaus kūno ląstelę, skatina įvairias priklausomybes ir žlugdo asmenybę.

Prisiminkite draugus! Bendravimas nugali vienišumą. Tikra draugystė didina savivertę, stiprina ir plečia socialinius ryšius bei daro teigiamą įtaką visoms žmogaus gyvenimo sritims.

Pailsėkite! 8-9 valandos miego daro stebuklus. Miego metu atsistato ir „persikrauna“ visos organizmo funkcijos, kokybiškas miegas gerina darbingumą ir gyvenimo kokybę.

Spalio 10 d. minima pasaulinė psichikos sveikatos diena. Nelikime abejingi savo ir savo vaikų psichikos sveikatai. Jeigu kyla klausimų, neramumų, reikia pagalbos dėl globojamų (rūpinamų), prižiūrimų, įvaikintų vaikų ar pačių globėjų (rūpintojų), įtėvių, budinčių globotojų psichikos sveikatos, kviečiame kreiptis į savo miesto ar rajono Globos centrą. Atitinkamo Globos centro kontaktinius duomenis rasite svetainėje adresu www.globoscentrai.lt .

Informacija parengta pagal: http://www.sveikatavisiems.lt, https://everydaypower.com, http://psichika.eu, https://sam.lrv.lt/.

Nuotrauka: pixabay.com 

Būkime visapusiškai sveiki!

VšĮ “Pagalbos paaugliams iniciatyva”

Globos centras