1. Bendraukite su savo vaiku.

Vaikai, turintys bendravimo sunkumų, gali iš viso nenorėti bendrauti, tačiau suaugusieji turėtų skatinti savo vaiką įsijungti į pokalbį tiek, kiek įmanoma. Tai gali padėti vaikui labiau atsiverti ir mažiau bijoti. Važiuodami automobiliu kalbėkitės, kur važiuojate, ką matote aplinkui. Gaminant valgi – pasakokite, ką ir kaip darote, kokį patiekalą gaminate. Išmokinkite vaiką kuo daugiau frazių ar žodžių, kuriais jis gali pradėti pokalbį su kitais.

2. Dalinkitės dienos įvykiais.

Skatinkite vaiką apibūdinti savo dieną tiek detaliai, kiek jam pavyksta. Paklauskite: „Kas šiandien buvo blogiausio ir geriausio mokykloje?“. Tai padeda prisiminti ir atkurti dienos nuoseklumą. Kai kuriems vaikams tai gali būti sudėtingiau, bet padėkite jiems, papasakodami apie savo dienos įvykius: „Šiandien buvau parduotuvėje, spėk, kokių vaisių radau?“.

3. Klausykite ir atliepkite.

Bandykite modeliuoti vieną iš svarbiausių pokalbio įgūdžių – klausytis ir atliepti, apibendrinti, interpretuoti kito žodžius. Kai vaikas jums ką nors pasakoja, pakartokite dalį to, ką išgirdote ir užduokite klausimą: „Oho, panašu, tam kūrybiniam darbui tau prireikė nemažai kantrybės. Kaip manai, kokį kitą darbą tau būtų smagu atlikti?“.

4. Praktikuokite pokalbius su vaiku.

Kalbėkitės apie situacijas, dėl kurių jūsų vaikas labiausiai jaudinasi. Pavyzdžiui, bendravimas su kitais vaikais laukiant autobuso ar prie pietų stalo. Pasipraktikuokite kartu su vaiku, ką jis galėtų sakyti, suvaidinkite skirtingus asmenis (jūs esate jūsų vaikas, o vaikas yra bendraamžis), scenarijus, pokalbių temas.

5. Aptarkite kūno kalbą.

Kartais vaikams svarbu suprasti ir neverbalinės kalbos ženklus. Parodykite ir pakalbėkite su vaiku apie kūno kalbą, pvz.: galite pasakyti „sukryžiuoju rankas, kai jaučiuosi piktas“; arba „kai nusuki akis, jaučiuosi negerbiamas“.

6. Kurkite linksmus pokalbius.

Po ilgos, sunkios dienos gali būti sunku sugalvoti, ką galėtumėte aptarti su savo vaiku. Pasirašykite keletą pokalbio pradžios sakinių, kuriuos galėtumėte panaudoti ir išbandykite juos. Pvz.: „Ką šiandien juokingiausio matei mokykloje?“;„Man atrodo mūsų mašinai reikia valymo. Ar važiuojame į plovyklą ar patys ją išplauname? Už ką norėtum būti atsakingas?“.

7. Skaitykite kartu su vaiku.

Svarbu ne turinys, bet skaitymas kartu su savo vaiku. Galite paeiliui paskaityti vienas kitam, ar aptarti paveikslėlius, siužetus bei veikėjus.

8. Žaiskite kartu su vaiku.

Išbandykite pokalbio praktikavimą per žaidimą. Pvz.: pasiimkite kamuolį ir meskite kamuolį vaikui bei užduokite klausimą: „kaip mokykla?“. Vaikas turi sugauti kamuolį, atsakyti bei pats užduoti klausimą: „gerai, o kaip tau darbas?“. Tikslas yra jūsų vaikui jaustis jaukiai vedant pokalbį.

9. Klauskite savo vaiko nuomonės.

Teiraukitės savo vaiko nuomonės aktualiomis temomis, pvz.: „ką manai apie šitą situaciją?“. Tai padeda vaikui jaustis svarbiu bei reikšmingu ir ugdyti savo teigiamą pasitikėjimą savimi, taip pat praktikuoti bendravimą su kitais, savo nuomonės išreiškimą bei kito išklausymą.

10. Paskatinkite vaiką vesti dienoraštį.

Kai kuriems vaikams paprasčiau kalbėtis su kitais žmonėmis, jei jie turi galimybę apgalvoti savo mintis. Rašyti dienoraštį ar vesti kiekvienos dienos žurnalą gali būti puiki pagalbos priemonė. Šis procesas padėtų vaikui lengviau formuoti savo mintis, išreikšti jausmus.

Parengė PPI globos centro specialistai pagal https://www.understood.org/en/articles/10-ways-to-improve-your-grade-schoolers-communication-skills