PPI Globėjų tarnyba

Devyni mitai apie įvaikinimą ir globą

Įvaikinimas ir vaikų globa apipinti įvairiais mitais, kurie gali tapti kliūtimis rūpestingoms, gyvenimiškos patirties turinčios šeimoms pasiryžti įvaikinti ar globoti. Sakoma:

 – labai ilgas įvaikinimo ar globos nustatymo procesas. Tiesa ta, kad yra tam tikrų reikalavimų, būtinų vaikams apsaugoti, o procedūra nebeatrodo tokia paini ir ilga, kai tam pasiryžti.

per ilgi mokymai. Apsisprendimui įvaikinti ar globoti neužtenka vien noro padėti tėvus praradusiam vaikui. Reikia įvertinti savo galimybes ir sugebėjimą auginti, auklėti, padėti vaikui įveikti raidos uždavinius. Todėl šeimoms, norinčioms įsivaikinti ar globoti vaikus, būtinas paruošiamasis laikotarpis, kad dalyvaudamos mokymuose, bendraudamos su specialistais ir su kitomis šeimomis, taip pat ketinančiomis įvaikinti ir globoti ar jau globojančiomis vaikus, galėtų dalytis savo jausmais ir mintimis, naujai įvertinti save ir savo motyvus, gauti vertingos informacijos ir ja remdamosi kartu su specialistais priimti tinkamiausią sprendimą.

vaikų globos namai perpildyti, o įvaikinti nėra ką. Daugelis vaikų, augančių globos namuose:

–yra vyresni nei septynerių metų,

–juos lanko giminaičiai, nors ir nedažnai,

–turi brolių (seserų) ir vaikų išskyrimas neatitinka jų geriausių interesų;

–dėl teisinio statuso jų negalima įvaikinti.

Daugeliui šių vaikų galėtų padėti ir yra reikalingos globėjų šeimos.

bijau vaiko genų, blogos praeities, socialinės kilmės. Vaikų elgesys, įpročiai nėra genetiškai paveldimi. Aplinka ir šeima, kurioje vaikas auga, turi didžiausią įtaką įpročiams, elgesiui, jo asmenybei ir tolesniam gyvenimui. Tiesa, įvaikintiems ar globojamiems vaikams, kaip ir visiems kitiems, gali nesisekti mokytis, jie gali turėti vienokių ar kitokių sveikatos problemų ar elgtis ne taip, kaip įtėviai ar globėjai tikisi.

geriau įvaikinti kūdikį, nes jis mažiau pažeistas, turi mažiau blogos praeities ir patirties. Įvaikinimo specialistai teigia, kad įvaikinimo sėkmė nuo vaiko amžiaus nepriklauso.

globoti arba įvaikinti gali tik turtingos šeimos. Įstatymas nereglamentuoja, kiek šeima privalo turėti pajamų. Pajamos turėtų būti tokios, kad šeima galėtų užtikrinti savo ir vaiko visavertį gyvenimą.

geriau garsiai nekalbėti apie tai, kad vaikas „ne mano“. Įvaikinimo specialistai nepritaria tiems, kurie įvaikinimą padaro didele paslaptimi. Kai vaikas klausia, ar jis buvo mamos pilve, jam geriau iš karto paaiškinti, kad jis gimė iš kitos moters pilvo, tačiau „aš esu tavo mama, kuri tave myli, tavimi rūpinasi ir yra greta“.

užsieniečiams teikiama pirmenybė įsivaikinti. Įvaikinti ir išvežti vaiką į užsienio valstybę galima tik po to, kai yra išnaudojamos visos galimybės vaikui surasti šeimą jo šalyje. Kai nustatoma, jog vaiką reikia įvaikinti,6 mėnesius ieškoma galinčios įvaikinti šeimos Lietuvoje. Jei tokios šeimos nerandama, vaikui ieškoma šeimos tarp užsieniečių. Užsienyje gyvenančios šeimos taip pat yra mokomos ir vertinamos, o įvaikinusios vaiką ketverius metus stebimos.

- ginamos ne vaikų, o jo tėvų teisės. Tiesa ta, kad jei yra galimybė, vaiko grąžinimas į šeimą, iš kurios jis kilęs, teikiant pagalbą šeimai yra geriausias sprendimas vaikui. Tai turi būti prioritetas, net jei šeimos, iš kurių vaikai kilę, neretai mums atrodo „neidealios“ arba jų įpročiai ir gyvenimo būdas skiriasi nuo daugumos.

Galvojantiems apie globą ir įvaikinimą

Kas yra globa?

Globa (rūpyba) – tai likusio be tėvų globos vaiko, įstatymų nustatyta tvarka patikėto fiziniam arba juridiniam asmeniui, priežiūra, auklėjimas ir ugdymas, kitų jam tinkamų dvasiškai ir fiziškai augti sąlygų sudarymas ir palaikymas, jo asmeninių, turtinių teisių bei teisėtų interesų gynimas ir atstovavimas jiems.

Vaikui nustatoma globa (rūpyba) tais atvejais, kai jo tėvai dėl įvairių nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių – priklausomybių, ligos, socialinių įgūdžių stokos, nesirūpinimo vaiku ar piktnaudžiavimo tėvų valdžia – negali patys auginti vaiko. Kai vaikui sukanka 15 metų, globa tampa rūpyba.

Kas yra įvaikinimas?

Įvaikinimas – tai procesas, kurio metu be tėvų globos likusiam vaikui panaikinamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su tėvais ir giminaičiais pagal kilmę ir sukuriamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su įtėviais bei jų giminaičiais kaip giminaičiams pagal kilmę.

Kuo skiriasi globa ir įvaikinimas?

Globėjai sprendimus dėl vaiko derina su Vaiko teisių apsaugos tarnyba.

Vaiko išlaikymui lėšų skiria valstybė.

Nenutrūksta globojamo vaiko ryšiai su kilmės šeima.

Globojamam vaikui nesuteikiama globėjų šeimos pavardė.

Globojamas vaikas neįgyja paveldėjimo teisės į globėjų šeimos turtą.

Globa gali būti atšaukta ar panaikinta.

Įvaikintojai laikomi vaiko tėvais pagal įstatymą.

Nutrūksta vaiko ryšiai su kilmės šeima.

Nauja vaiko šeima pati finansiškai išlaiko vaiką, pati priima sprendimus.

Įvaikintam vaikui suteikiama įtėvių pavardė, gali būti keičiamas vardas.

Įvaikintas vaikas įgyja paveldėjimo teisę.

Įvaikinimas negali būti atšauktas ar panaikintas.

Kas gali tapti globėjais (rūpintojais) ar įtėviais?

1. Globėjais ar įtėviais gali tapti šeimos ar vieniši asmenys. Ne tik šeimos, nesusilaukiančios vaikų, bet ir turinčios atžalų.

2. Globėjais gali tapti asmenys nuo 21 iki 65 metų, įtėviais nuo 21 iki 50 metų.

3. Būsimi globėjai ir įtėviai turi būti geros fizinės ir psichinės sveikatos, neteisti, gaunantys pastovias ir stabilias pajamas.

4. Asmenys, kurie tinkamai vykdo tėvų ar globėjų pareigas savo vaikų ar globotinių atžvilgiu, anksčiau nenušalinti nuo globėjų pareigų.

5. Jeigu vaiką globoti nori artimas giminaitis, jis globėju gali tapti sulaukęs 18 metų.

6. Asmuo, sulaukęs 65 metų arba vyresnis, gali būti vaiko nuo 10-ies metų globėju.

7. Būtina išklausyti 30 val. trukmės mokymus pagal bendrą įtėvių ir globėjų (rūpintojų) rengimo programą GIMK ir būti teigiamai įvertintais.

8. Artimiems giminaičiams (likusio be tėvų globos vaiko seneliams ir pilnamečiams broliams/seserims) tampant globėjais mokymai neprivalomi.

Kaip tapti įtėviais arba globėjais?

Reikia kreiptis į Vaiko teisių apsaugos skyrių ir pateikti šiuos dokumentus:

  1. Prašymą, kuriame nurodomas pageidaujamų globoti ir auklėti vaikų skaičius, jų amžius ir lytis.

  2. Sveikatos pažymėjimą.

  3. Kartu gyvenančių vyresnių kaip 16 metų asmenų raštiškus sutikimus.

  4. Gyvenimo aprašymą.

  5. Santuokos liudijimo kopiją, jeigu asmuo susituokęs.

  6. Teismo sprendimo dėl santuokos pripažinimo negaliojančia, jeigu asmuo išsituokęs.

  7. Sutuoktinio mirties liudijimo kopijos, jeigu asmuo yra našlys (našlė).

  8. Dokumentų apie asmens ir jo šeimos narių gyvenamąsias patalpas.

 10. Dokumentų, įrodančių artimo giminaičio, norinčio tapti vaiko globėju (rūpintoju) ar įtėviu, giminyste su vaiku.

 11. Paso kopijos.

Susiję teisės aktai:

Įsakymas dėl globėjų (rūpintojų) ir įtėvių paieškos, rengimo, atrankos, konsultavimo ir pagalbos jiems paslaugų teikimo rekomendacijų patvirtinimo

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas